Скачать с ютуб Maršrutas nr. 143 – Žasliai в хорошем качестве

Maršrutas nr. 143 – Žasliai

Žasliai dėl ežerų gausos tarpukariu vadinti mažaisias Trakais. Pietuose – Žaslių ežeras, rytuose–Liminas, šiaurės rytuose–Statkūniškės ežeras. Visgi Žasliuose iki šiol labiau prisimenama liūdnesnė istorija – 1975 metais prie Žaslių geležinkelio stoties įvykusi geležinkelio avarija. Vietos žmonės tiki, kad įvykusią nelaimė nėra atsitiktinumas. Pasak Kaišiadorių muziejaus direktoriaus Olijardo Lukoševičiaus geležinkelis nutiestas kapinių vietoje, kur palaidota jaunųjų pora savo vestuvių dieną. Olijardas Lukoševičius atvyksta į savo vaikystės miestą. Susitinkame centrinėje Žaslių aikštėje. Čia iki šiol išlikęs fragmentas autentiško akmenų bruko, išgrįsto 1931 metais. Valsčiaus taryba nusprendė, kad akmenis brukui turi suvežti patys Žaslių gyventojai, o kiek akmenų privežti, priklauso nuo turimo žemės ploto. „Ta aikštė yra trikampė, kas nėra dažna, nes po valakų reformos dažniausiai aikštės darytos keturkampės, kad būtų patogiau prekiauti, – sako O.Lukoševičius. – Senais laikais prie centrinės aikštės kurdavosi turtingiausi žmonės, o prie ežerų – neturtingi. Dabar viskas – atvirkščiai.“ Seniausias Žaslių medinis pastatas – vaistinė. Pasakojama, kad per XX amžiaus pradžioje įvykusį gaisrą, kuomet sudegė net du trečdaliai miestelio, gyventojai pirmiausiai puolė gelbėti būtent jos. Tarpukariu Žasliai, dėl patogaus susisiekimo geležinkeliu, buvo svarbus prekybos taškas. Į čia įsikūrusias audinių parduotuves asmenys atvykdavo net iš Kauno. „Audinys galėjo kainuoti 70 litų, o pasiūtų drabužių tuomet nebuvo“, – sako O. Lukoševičius. Teigiama, kad paprastas darbininkas tuomet per mėnesį uždirbdavo 100 litų, o mokytojas 3-4 kartus daugiau. Į Žaslių turgų atvykę asmenys skubėdavo savo vaikams pirkti lauktuvių, vadintų „žaslinkomis“. Turguje surinkti mokesčiai būdavo skirti aikštės tvarkymui. „Senose nuotraukose matomas labai tvarkingas vaizdas – vienodos tvoros, tvarkingi pačių gyventojų nutiesti šaligatviai“, – sako Olijardas. Žaslių pagrindinėje aikštėje buvo filmuojamos režisieriaus Balio Bratkausko filmo „Tadas Blinda“ baigiamosios scenos. Įdomu tai, kad Tado Blindos žūties scena prasideda Dubingių karčiamoje, o iš jos išeinama jau Žasliuose. Sužinosite kokios scenos nebuvo įdėtos į filmą. Čia vyko Žaslių kautynės, buvo įkurtas Lietuvių partizanų būrys. Žasliuose gimė teisininkas, visuomenės veikėjas Balys Mastauskas, kuris būdamas 17 metų su tėvais išvyko į Ameriką. B. Mastauskas daug padarė dėl jaunos nepriklausomos Lietuvos valstybės pripažinimo, o jo vadovaujama lietuvių delegacija 1919 metais susitiko su Jungtinių Valstijų prezidentu W. Wilsonu. Kaip teisininkas B. Mastaukaskas dalyvavo Al Kaponės byloje. Keliaujame į buvusį valsčiaus savivaldybės pastatą, kuriame įsikūrė policijos nuovada ir valsčiaus raštinė. Po karo šį pastatą užėmė NKVD, o 1946-ais metais pastate įsikūrė mokykla. „Tuo metu Žasliuose beveik niekas nekalbėjo lietuviškai. Iš 1200 gyventojų net 1000 buvo žydai, o kiti – kalbėjo lenkiškai“, – sako O.Lukoševičius. Žaslinkos, mokesčių gudrybės ir geležinkelis per kapines – LRT PLIUS laidoje „Stop juosta“ sekmadienį 11 valandą.